Nepaisant augančių automobilių pavarų sistemų hibridizacijos ir elektrifikacijos tendencijų, vidaus degimo variklis artimiausiu metu vis dėlto turės lemiamą vaidmenį.

Nauji, griežti CO2 emisijos apribojimai, susiję su kuro sąnaudų mažinimu, tampa pagrindine užduotimi automobilių pramonei, lemiančia vidaus degimo variklių optimizavimą. Kartu su elektrifikacija, hibridizacija ir pigiai eksploatuojamu transporto priemonių kūrimu kuro sąnaudų mažinimas tapo pagrindine tendencija. Vienu iš ambicingų kuro sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimo tikslų siekimo būdų tapo kintamų vožtuvų valdymo sistemų naudojimas.

Kintama vožtuvų valdymo sistema yra viena svarbiausių technologijų, vykdant CO2 emisijos mažinimo strategiją. Šiuo metu naudojamose sistemose kintamas vožtuvų valdymas dažniausiai vykdomas keičiant vožtuvų atidarymo ir uždarymo laiką (kintamos fazės) ir / arba naudojant įsiurbimo vožtuvų eigos variacijas. Kintamų fazių technologija naudoja hidraulinį rotoriaus mentelių reguliavimą paskirstymo veleno padėčiai keisti alkūninio veleno atžvilgiu, tai leidžia optimizuoti išmetamųjų dujų recirkuliaciją ir užtikrina efektyvų kompresijos koeficientą. Kintama vožtuvų eiga gali būti gaunama naudojant ekscentrinį veleną, varomą atskiro stiprintuvo. Sistema su kintama vožtuvų eiga gali turėti netolygų dviejų ar trijų pakopų 

valdymą arba visiškai kintamą reguliavimą.

„UniAir®“ sistemos pavara kontroliuoja įsiurbimo vožtuvų atidarymą ir uždarymą. Įsiurbimo vožtuvų paskirstymo velenas jau nebeatlieka tų pačių funkcijų. Konstrukcija „UniAir®“ atskiria tiesioginį veleno 

kumštelio kontaktą su vožtuvu. Tai sumažina didelę trintį šioje poroje, todėl sumažėja variklio pasipriešinimas bei sąveikaujančių dalių dilimas. Pavara „UniAir®“ turi po vieną elementą kiekvienam cilindrui, kuris valdo įsiurbimo vožtuvus, naudodamas variklinę alyvą. Priklausomai nuo variklio konstrukcijos (8 arba 16 vožtuvų), sistema valdo vieną arba du įsiurbimo vožtuvus vienam cilindrui.

„UniAir®“ sistemos pavara yra valdoma specialiai sukonstruotu įsiurbimo vožtuvų veleno kumšteliu ir elektroniniu būdu kontroliuojama variklio valdymo bloko. Benzininiams varikliams tai suteikia bepakopės, programine įranga paremtos viso variklio apkrovos kontrolės galimybę. Priešingai nei įprastose arba elektromechaninėse vožtuvų valdymo sistemose, kur veleno kumštelio profilis veikia variklio vožtuvą per standų elementą (pavyzdžiui, stūmiklį ar vožtuvo svirtelę), „UniAir®“ sistema naudoja nustatytą alyvos tūrį, uždarytą aukšto slėgio kameroje.

Šis alyvos tūris gali būti keičiamas naudojant dviejų kanalų perjungiamuosius vožtuvus. Tuo momentu, kai perjungiamasis vožtuvas yra uždarytas, alyva atlieka standaus hidraulinio stūmiklio vaidmenį. Kai perjungiamasis vožtuvas yra atidarytas, variklinė alyva per alyvos kanalą teka į tarpinio slėgio kamerą ir slėgio rezervuarą. Šiuo atveju kumštelis ir vožtuvas yra atskirti. Per laiko tarpą, kurį kumštelio profilis atitinka apskritimo formą, mechaninis slėgio rezervuaras užtikrina, kad visas iš aukštojo slėgio kameros išspaustas variklio alyvos kiekis bus į ją grąžintas. Slėgio rezervuaras taip pat užtikrina šiam ciklui reikalingo alyvos kiekio tiekimą.

Perjungiamasis vožtuvas yra atidaromas atitinkamai tokiam laikui, per kurį įsiurbimo vožtuvas turi būti atidarytas ar uždarytas. Parametrai, apibūdinantys atitinkamas apkrovos sąlygas, kaupiami variklio valdymo bloko duomenų bazėje. Esant normalioms važiavimo sąlygoms, retai prireikia maksimalaus įsiurbimo vožtuvo atidarymo. Maksimali eiga viso ciklo metu (tai yra ankstyvas atidarymas ir vėlyvas įsiurbimo vožtuvų uždarymas visa eiga) yra naudojama tik tais atvejais, kai vairuotojui reikia visos variklio galios, t. y. esant aukštoms variklio apsukoms ir dideliam sukimo momentui.

Bepakopio elektrohidraulinio vožtuvų valdymo sistemos technologija ne tik didina variklio galią, bet ir padeda sumažinti kuro sąnaudas bei CO2 emisiją. Ši technologija taip pat nubrėžia ateities pavarų mechanizmų inovacinių technologijų plėtros kryptis.