Naujoji Europos Komisijos idėja – didinti saugumą. Nuo 2020 m. intelektualioji greičio ribojimo kontrolė (ISA), sieks kiekvieną naują automobilį aprūpinti įranga, kuri sumažins transporto priemonės greitį tam tikruose kelio ruožuose. Ką tai reiškia?

Sistema būtų prijungta prie GPS tinklo, kad būtų galima nustatyti tikslią buvimo vietą – kokiame kelyje mes esame ir kokie yra greičio ribojimai šiame ruože. Su šia informacija ISA („Pažangi greitoji pagalba“) gali sumažinti variklio galią, kai nustatoma, kad greitis viršijamas tam tikroje vietoje, kurioje mes negalime važiuoti greičiau, nei leidžiama.

Jis veikia trijų etapų sistemoje. Pirma, rodoma informacija apie greičio apribojimą, jei ji ignoruojama, vairuotojas gauna įspėjimą. Jei vairuotojas į tai nereaguoja ir automobilis toliau važiuoja didesniu nei leistina greičiu, sistema, mažindama variklio galią, greitį sumažins pati. Tokio veiksmo poveikis natūraliai sumažina greitį iki leistino greičio ribos numatytame ruože. Vienintelis sprendimas – išjungti sistemą arba nustatyti greitį iki leistinos ribos.

Ši naujovė bus naudojama kaip standartinė įranga, automobiliams, pagamintiems nuo 2020 m. ir parduodamiems ES. Europos Komisija svarsto šią idėją, o Europos transporto saugumo taryba (ETCS) teigė, kad tikisi, jog per keletą ateinančių mėnesių bus pateiktas pasiūlymas EK.

Sistema buvo išbandyta

Remdamasi kelyje atliktais tyrimais ir bandymais, kurie buvo atliekami simuliatoriais, Europos Komisija padarė išvadą, kad sistema turės teigiamą poveikį kelių eismo saugumui. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į blogąsias sistemos savybes – vairuotojo visiškas priklausymas nuo sistemos ir sumažėjęs dėmesys bei koncentracija. Tokioms išvadoms padaryti net nereikia atlikti jokio tyrimo. Vairuotojai, turintys mažą atsakomybės jausmą, praranda budrumą, tampa dar neatsargesniais kelyje, kadangi pasitiki, jog už juos viską padarys sistema.

Europos transporto saugumo taryba teigia, kad šiuo metu tai yra efektyviausia saugos technologija, kuri gali sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių 20 procentų, o žuvusiųjų skaičių – penktadaliu. Tai taip pat teikia ekonominę ir aplinkosauginę naudą mažesnio degalų sąnaudų ir anglies dvideginio išmetimo pavidalu.

Kas bus su lenkimais?

Automobilį galima pritaikyti atitinkamoms situacijoms dviem atvejais tinkamai įjungus sistemą. Pirmasis variantas, jei  priešais esantis automobilis važiuoja lėčiau, tačiau leidžiamu greičiu, mes jį galime aplenkti. Pavyzdžiui, prieš mus automobilis važiuoja 20 km / h greičiu, riba yra 50 km / h, todėl turime tik 30 km / h – didžiausią lenkimo greitį – atlikti manevrui.

Mes taip pat galime tinkamai sukonfigūruoti sistemą, kuri mums suteikia galimybę vairuoti didesniu greičiu, nei numatyta ribojimuose. Ši galimybė suteikiama kelioms sekundėms. Jei po lenkimo manevro vairuotojas nesumažins greičio – gaus įspėjimą. Žinoma, jeigu greitis yra gerokai mažesnis, nei reikia lenkimui, galima laikinai išjungti ISA, kad galima būtų atlikti lenkimo manevrą. Vėl grįžus į stabilų režimą, sistema dirbs įprastai.

Klausimas apie realų tokios sistemos poreikį transporto priemonėse yra nevienareikšmiškas. Saugumo klausimai neseniai tapo ypač aktualūs institucijoms, siekiančioms palaipsniui apriboti vairuotojų laisvę ir atsakomybę už kitų žmonių gyvybes keliuose. Kitas klausimas, nors ir neabejotinai svarbus, gali būti GPS sistemos stebėjimas. Tai suteiks operatoriams labai svarbios informacijos apie vairuotojo važiavimą ir pasirinktą maršrutą. Beje, bet kokia išorinė sistema gali sukelti pavojų, kai ji perims ir ims kontroliuoti automobilio valdymą.