Ilgai eksploatuotam varikliui labiau tinka mineralinė alyva – ši frazė nuolat pasirodo paieškos sistemose ir interneto forumuose, „TeamTotal“ specialistai nusprendė susidoroti su šiuo mitu.
Anot liaudies išminties, „pirmą 100 tūkstančių kilometrų naudojame sintetinę alyvą, iki 200 tūkstančių kilometrų – pusiau sintetinę alyvą, o vėliau – tik mineralinę“. Iš kur tas įsitikinimas? Buvo aiškinama, jog variklis gali leisti alyvą, padidėti alyvos sąnaudos, o taip pat gali kilti problemų su tinkamo slėgio palaikymu tepimo sistemoje. Tokie teiginiai ne visada pasitvirtindavo.
Pirmiausiai variklinė alyva susideda iš alyvos ir priedų. Mineralinė alyva skiriasi nuo sintetinės baziniu pagrindu. Pusiau sintetinė alyva – tai mišinys, o tiksliau sintetinės alyvos ir mineralinės alyvos mišinys. Sintetinių bazių pagrindo alyva buvo gamintojų atsakas į tepalų poreikį, kurie geriau apsaugotų variklį kritiniais momentais, iškart po jo paleidimo. Dėl mažesnio klampumo, esant šaltam varikliui, tepalas greičiau pasiekia visus elementus, užtikrindamas geresnį sutepimą ir mažesnį variklio susidėvėjimą. Papildomas ir ne be pagrindo yra tas faktas, kad sintetiniai aliejai oksiduojasi – sensta daug lėčiau esant aukštai temperatūrai, o tai prailgino intervalą tarp alyvos keitimų.
Dar prieš 20 metų populiariausia klampumo klasė buvo 15W-40, o dabar tai net 0W-20. Tai, kad pagaminti tokio mažo klampumo alyvą turime gaminti sintetinės bazės pagrindu. Todėl išaušo sintetinių aliejų era, bet mitas, kad mineralinė alyva geriausiai tinka pavargusiam varikliui dar gyvuoja. Laikas tai paneigti.
Mitas Nr.1 – „Sintetinė alyva išplauna teršalus nusėdusius variklyje, sukeldama jo trūkimą”
Alyvos plovimo savybės nepriklauso nuo alyvos bazės, bet priklauso nuo priedų. Iš tiesų senesnės kartos mineraliniai aliejai turėjo blogesnes plovimo savybes nei šiuolaikiniai produktai. Šiuo metu gaminami aliejai (tiek mineraliniai, tiek sintetiniai) turi panašias kokybės klases ir turi panašias plovimo savybes. Tačiau mineralinės alyvos naudojimas šiuolaikiniuose automobiliuose yra draudžiamas. Mineralinė alyva negali atlaikyti tokių aukštų darbo temperatūrų ilgesnį laiką, oksiduojasi ir gali užteršti variklį.
- Sintetinės alyvos naudojimas ne tik neleidžia alyvai nutekėti iš variklio, bet ir sumažina taršos riziką alyvos kanalų mineralinės alyvos nuosėdomis, – pabrėžia Adam Klimek iš „TeamTotal“.
Mitas Nr.2 – „Variklis mieliau sunaudoja sintetinę alyvą“
Tai, kad alyvos lygis variklyje krenta, priklauso nuo stūmoklio žiedų, vožtuvų sandariklio ir turbokompresoriaus (jeigu yra variklyje). Alyvos patekimas į vietas maža dalimi priklauso nuo jos klampumo, todėl mineralinės alyvos naudojimas neatneš naudos.
- Mineralinė alyva yra tirštesnė ir labiau klampesnė kambario temperatūroje. Įkaitusiame variklyje sintetinės alyvos didesnis klampumo indeksas ir ji turi aukštesnį klampumą nei mineraliniai tepalai. Todėl mineralinės alyvos naudojimas „neužsandarins“ variklio, –pabrėžia Andrzej Husiatyński TOTAL Polska.
Vienas argumentas gali būti toks, kad daugiau sunaudojant alyvos, pilama pigesnė alyva, kuri reiškia mažesnes finansines sąnaudas.
Kita vertus tam tikra alyvos dalis nugaruoja ir sudega. Sintetinės alyvos išgaruoja mažiau nei mineralinės, taigi keičiant į mineralinę galime gauti priešingą rezultatą nei tikėjomės.
- Turbovarikliuose sintetinė alyva užtikrina geresnį turbokompresoriaus sutepimą, todėl perėjimas prie mineralinės alyvos yra beprasmis žingsnis, – prideda Adam Klimek.
Faktas – „Reikia naudoti alyvą, atitinkančią gamintojo rekomendacijas “
Lengviesiems automobiliams ta rekomendacija nesikeičia, kad ir kiek tas automobilis bepravažiuotų ir automobilių gamintojai neteikia rekomendacijų mineralinės alyvos naudojimui. Pavyzdys yra grupės normų VW 505 01 ir 507 00, nustatančių tepalų sąlygas dyzeliniams varikliams, turintiems purkštukus. Tai gali būti nenauji automobiliai, kurie turi 10 ir daugiau metų, pravažiavę kelis šimtus tūkstančių kilometrų, tačiau nepaisant standartų, gali naudoti sintetinę alyvą. Taip pat tinka naujesniems varikliams, su įrengtais kietųjų dalelių filtrais DPF.
- Mineralinė alyva labiau tinka antikvariniams automobiliams, kurie buvo suprojektuoti su ta mintimi. Kasdieną eksploatuojant šiuolaikinius automobilius labiausiai pasiteisina sintetinė alyva, – sako Patryk Mikiciuk iš „TeamTotal“, kurio aistra yra automobiliai su istorija.
Be jokios abejonės, visada galima patikrinti vartojimo instrukciją. Ten yra nurodytas standartas, kokia alyva turi būti naudojama. Tas pats pavadinimas įdėtas ir ant kitos pusės alyvos gamintojų etiketės, nes vienos rūšies alyva gali patenkinti įvairių gamintojų standartus. Skirtingai nei prieš 20 metų, to pačio klampumo alyva (pvz.: 10W-40) neturi didesnės reikšmės pasirenkant tepalą, nes alyvos gamintojo standartas tiksliai ją apibrėžia.
Komentarai