Galinio vaizdo veidrodyje nenumaldomai artėja grėsmingas sunkvežimio siluetas. Ar jo vairuotojas mane mato? Ar jis sustos laiku? O kas bus, jei ne? Daugeliui žmonių, važiuojančių greitkeliais arba magistraliniais keliais, teko patirti nerimo kupinų laukimo akimirkų stebint, kaip paskutinio kolonos automobilio vairuotojas atidžiai seka jam iš paskos visu greičiu artėjantį sunkvežimį.

Paprastai viskas baigiasi laimingai, net jei sunkvežimio vairuotojas ir būna trumpam praradęs budrumą. Be to, daugumoje šiuolaikiškų sunkvežimių įrengta veiksminga pažangioji avarinio stabdymo sistema (AEBS) ir visuose automobiliuose naudojama elektroninė stabilumo užtikrinimo sistema (ESC). Šios sistemos, automatiškai veikdamos vienu metu, geba saugiai sustabdyti net 40 tonų sveriantį sunkvežimį užtikrindamos, kad šis nesusisuks. Vis dėlto minėtos kasdienės situacijos kol kas per dažnai baigiasi nelaimėmis. Dažniausios sunkvežimių sukeliamos avarijos – susidūrimas su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone, galintis pasibaigti sunkiomis traumomis ar net mirtimi. Tačiau dabar ZF ir projekto partnerė „Wabco“ sukūrė sunkvežimiams skirtą pirmąją pasaulyje pagalbinę išvengiamojo manevravimo (EMA) sistemą, padedančią išvengti minėto tipo susidūrimų efektyviau už bet kurią lig šiol žinomą sistemą.

Pagalbinė išvengiamojo manevravimo (EMA) sistema

EMA yra viena iš trijų naujųjų pagalbinių saugos ir patogumo sistemų, skirtų komerciniams automobiliams, kurias ZF pristatys šių metų tarptautinėje automobilių parodoje IAA. „Jei reikia sukurti automobilį, kuris matytų, galvotų ir imtųsi veiksmų, klientams vertėtų rinktis partnerystę su mumis, – kalbėjo ZF valdybos narys Peteris Lake. – Pasitelkdami savo kompetenciją pažangiųjų technologijų srityje geriname transporto saugumą ir efektyvumą, tobuliname automatinio vairavimo sistemas ir siekiame prisidėti prie vizijos „Toward Zero“, reiškiančios nulį mirtinų eismo įvykių, įgyvendinimo.“ – tęsė jis. Scena keičiasi: įveikęs posūkį vairuotojas-bandytojas Andreasas Arneggeris, važiuodamas 80 km/h greičiu, kuris atitinka įstatymu nustatytą maksimalų sunkiųjų sunkvežimių greitį Vokietijoje, pasuka ZF „Innovation Truck 2016“ link eilės stovinčių automobilių (tipinės spūsties). Palijus kelias sušlapo taip, kad atsirado vandens pleišto susidarymo pavojus. ZF projektų vadovas Svenas Gohlas pasakoja, kad tokiomis ekstremaliomis sąlygomis įprastinis stabdymo kelias gali būti per ilgas net ir suveikus EABS sistemoms. Panašios situacijos susidaro, kai kliūtys yra nematomos už vaizdą užstojančių posūkių arba kalvų viršūnių, kai staigiai persirikiuojama iš vienos eismo juostos į kitą arba kai kelias yra slidus dėl ledo arba sniego.

Pagalbinė važiavimo greitkeliu (HDA) sistema

Kitose bandymo trasos atkarpose „Innovation Truck“ persekioja kompaktinį automobilį. Šiuo atveju sunkvežimis pats vairuoja, stabdo ir didina greitį. Vairuotojas tik persirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą, o visus likusius veiksmus patiki automobilio sistemoms. Sunkvežimis patikimai važiuoja savo eismo juosta ir, esant poreikiui stabdydamas arba didindamas greitį, išlaiko vienodą saugų atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Jei kelias priekyje ištuštėja, sunkvežimis ima važiuoti greičiu, kuris anksčiau buvo parinktas nuolatinio greičio palaikymo sistemos nuostatose.
Vairuotojui kol kas nereikia sukioti sunkvežimio vairaračio, spausti pedalų ir naudoti automatinės ZF transmisijos „TraXon Hybrid“ sistemos, todėl ZF projektų koordinatorius Lexas van Rooijis turi laiko paaiškinti, kaip veikia ši integruotoji pagalbinė važiavimo greitkeliu (HDA) sistema. „Iš esmės, į šį sunkvežimį perkėlėme lengvuosiuose automobiliuose naudojamų programų paketą. Optinė filmavimo sistema „S-Cam“, įrengta priekinio stiklo viršuje, aptinka priekyje esančią eismo juostą, o radaro sistema AC1000, įrengta radiatoriaus grotelių apačioje, matuoja atstumus ir greičius visų priešais esančių objektų atžvilgiu. Abi sistemos yra standartiniais gaminiais, kurie duomenų ryšiu sujungti vienas su kitu ir su vairavimo, stabdymo, variklio bei transmisijos sistemomis.“ Visas minėtas sistemas valdo ZF sukurtas specialus elektroninis blokas. Jei reikia, jis net gali virtualiai kompensuoti vienoje ar kitoje pusėje trūkstamas eismo juostų ženklinimo linijas.
Nors atrodo, kad taip yra patogiau, tačiau ši funkcija skirta užtikrinti saugumui. „Ateityje HDA ne tik įspės sunkvežimių vairuotojus, bet ir naudodama automatines vairavimo funkcijas neleis automobiliui išvažiuoti iš savo eismo juostos. Taip ji padės vairuotojams išvengti aplinkybių, dėl kurių dažniausia įvyksta avarijos“, – patikino ZF projektų vadovas S. Gohlas.

Saugus atstumas

Jei puspriekabės vilkikas gali laikinai perimti visą valdymą, tai gal ateis laikas, kai vairuotojai galės nesėdėti kabinoje? Iš vienos pusės – tikriausiai taip. Svenas Gohlas stovi šalia sandėlio krovimo rampos ir laiko pirštą virš planšetinio kompiuterio ekrano. Tyliai gausdamas ir neleisdamas jokių išmetamųjų dujų, nes veikia vien „TraXon Hybrid“ elektros sistema, „Innovation Truck“, kuriame nėra vairuotojo, ima važiuoti atbulomis. Po 30 sekundžių automobilis, kuris stovėjo maždaug už 60 metrų nuo krovimo rampos, pasisukęs jos atžvilgiu 90 laipsnių kampu, milimetrų tikslumu privažiuoja atbulomis prie rampos ir sustoja. „Naujoji funkcija „SafeRange“ (saugus atstumas) yra panaši į funkciją „Parking Assist“ (pagalbinė statymo funkcija), kurią pristatėme prieš dvejus metus. Ji padeda išvengti manevravimo klaidų, dėl kurių, apgadinus transporto priemones ir krovimo rampas, patiriama daug nuostolių. Ankstesnę funkciją patobulinome įvairiomis praktiškesnėmis operacijomis“, – sakė S. Gohlas. Pirma, sunkvežimio nebereikia vairuoti nuotoliniu būdu, braukiant pirštais per planšetinio kompiuterio ekraną. Dabar tereikia ekrane paspausti virtualųjį mygtuką. Antra, reikiami jutikliai, iš kurių svarbiausios yra kameros, montuojami ant krovimo rampos, o ne ant priekabų ar puspriekabių. Visa, ko reikia ant priekabos, yra du analoginiai žymenys, kuriuos specialistai vadina taikiniais. Likusi technologijos dalis įdiegta vilkiko bloke, atitinkamame sandėlyje ir iš dalies erdvėje, nes centrinis logistikos bendrovės kompiuteris apskaičiuoja maršrutą, kuriuo sunkvežimis turi važiuoti nuo esamos stovėjimo vietos, ir perduoda šiuos duomenis belaidžiu ryšiu į automobilyje įrengtą telematikos sistemą „ZF Openmatics“.