Monosezoninės, kitaip tariant, tik šiltam arba šaltam orui skirtos alyvos jau seniai praeityje. Alyvos bakeliai su klampumo žymomis SAE 30, SAE 40 nostalgiškai ir ilgai laukia savo klientų, kurių automobiliai tinka raliams „Retro Lietuva“ arba aukcionams. Tačiau ar dėl tokio pasikeitimo pasidarė lengviau eilinio automobilio savininkui? Ne visai. Arba visai ne.

Šiuo metu automobilių ir alyvų gamintojai rekomenduoja keisti alyvą nuvažiavus tam tikrą kilometrų skaičių (nuo 15 000 iki 40 000 km, tai priklauso nuo daugelio veiksnių) arba kasmet. Ar tai turi būti daroma būtinai prieš žiemą, kitaip šaltuoju metu laiku turėsime keblumų? Nebūtinai.

Šilta, šalta. Koks skirtumas?

Sprendimas automobilių rinkai buvo pateiktas dar XX-ojo amžiaus 30-aisiais metais. Vienos iš „Mobil“ alyvų reklaminis šūkis skambėjo: „Lengvo starto garantija ir užtikrintas važiavimas žiemos metu“. Vartotojams pasiūlyta alyva „Mobiloil Arctic“ buvo monosezoninė ir turėjo būti keičiama atėjus sezono pabaigai. Jos kokybinės savybės leisdavo naudoti alyvą esant ekstremaliai žemoms temperatūroms. Vis dėlto konkurencinis privalumas buvo ir tai, kad pagal jos specifikaciją buvo apsaugomas ir įšilęs variklis. Gamintojas informavo apie tinkamą alyvos veikimą net esant 200 ⁰C temperatūrai. Pavyzdžiui, alyvos sportiniuose boliduose „Formulė 1“ turi atlaikyti ir 300 ⁰C viršijančias temperatūras.

„Sintetika“ skamba saugiau

Tai, kad žiemą automobilyje turi būti universali alyva, skirta visiems metams, jau tapo akivaizdu. Ne mažiau svarbus yra teisingas alyvos parinkimas pagal kokybę, kai automobiliu žiemą važinėjame gana intensyviai.

Atsakymas į šį klausimą bus beveik visada vienodas: ten, kur tai yra pagrįsta, reikia naudoti sintetinę alyvą. Šaltuoju metų laiku sintetinės alyvos turi ne vieną pranašumą prieš mineralines ir pusiau sintetines alyvas.

Variklinės alyvos charakteristika prastėja su kiekvienu nuvažiuotu kilometru. Esant aukštoms temperatūroms, ji oksiduojasi ir keičia savo fizines bei chemines savybes. Esant šaltam orui, šie pasikeitimai daro įtaką alyvos efektyvumui variklyje. Mažėja kiekvienos rūšies alyvos našumas, tačiau sintetinės alyvos esant žemoms temperatūroms keičiasi lėčiausiai.

Skaičiai, skaičiukai

Jeigu jau taip atsitiko, kad po ranka nėra visagalio interneto, visažinio pardavėjo arba draugo ir Jums pačiam teks apsispręsti, kokia alyva tinkama žiemai, nepasimeskite. Svarbiausia tuo metu žinoti, kokia yra produkto klampumo klasė. Klampumo žymėjimas yra privalomas visoms alyvoms – tai tie „paslaptingi“ kodai „5W-30“, „15W-40“ ir t. t., apie kuriuos dažniausiai kalbame apibūdindami produktą. Šie kodai – tai Automobilių inžinierių draugijos (SAE, Society of Automotive Engeneers) rekomendacijos, apibūdinančios alyvos klampumą (t. y. tekėjimo lengvumą, esant tam tikrai temperatūrai). Produkto tinkamumą žiemos sąlygoms aprašo pirma klasifikacijos dalis, pvz., 0W. W (winter) – žiema. 0 – aukščiausias pagal klasifikaciją alyvos klampumo laipsnis, esant minusinei temperatūrai (žemiausias – 20W).

Tam, kad apytiksliai sužinotume, kokiose temperatūrose galima naudoti alyvą, galime pasitelkti aritmetiką. Pavyzdžiui, 0W-30 klasifikacijos alyva SAE:

1. Atimdami iš nulio 40, gausime minimalią temperatūrą, kuriai esant šalto variklio alyvos pompa gali perpumpuoti alyvą per sistemą išvengiant kontakto „metalas į metalą“. T. y. 0 – 40 = -40. Tai reiškia, kad mūsų pasirinktos alyvos žemiausia perpumpavimo temperatūra yra –40 ⁰C.

2. Atimdami iš nulio 35, gausime minimalią variklio, kuriame įpilta SAE 5W-30 alyva, veikimo temperatūrą, t. y. –35 ⁰C.

Panašiai galime apskaičiuoti temperatūras, kurioms esant galima naudoti ir kitų rūšių SAE alyvas.

Mitai apie alyvą

Dažniausias mitas apie alyvas: jei spalva patamsėjo, pats laikas ją keisti.

Iš tikrųjų variklinės alyvos spalva gali pasikeisti jau nuvažiavus kelis šimtus kilometrų. Taip atsitinka todėl, kad variklyje lieka senos alyvos liekanų, teršalų, kurių sena alyva nepašalino, bei teršalų, kurie atsirado jau degimo metu.

Antras mitas: nenaudojamame automobilyje alyva nesensta. Deja, tai netiesa. Net nenaudojant automobilio, alyva yra veikiama deguonies ir garų kondensato, kurie stipriai pablogina kokybines alyvos savybes.

Taigi pagrindinė išvada yra tokia: jei variklio gamintojas tai leidžia, žiemą naudokite sintetines alyvas. Jos, esant žemai temperatūrai, greičiau patenka į tolimiausias variklio vietas (lyginant su konkurencinėmis mineralinėmis arba pusiau sintetinėmis alyvomis, skirtumas gali sudaryti nuo kelių iki keliasdešimt kartų).

Nepakankamas variklio sutepimas sukelia gana rimtas pasekmes: sunaudojama daugiau alyvos, sumažėja variklio galia, žemas kompresinis spaudimas. Nesant atitinkamo alyvos perpumpavimo, esant kontaktui „metalas į metalą“ guoliuose, variklis gali būti sugadintas jau užvedimo metu.

Straipsnį parengė Zbignev Samko