Automobilių dalių atnaujinimas – tema, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdus pasirinkimas: ekologiškas naujų komponentų gamybos alternatyvus ir naudinga finansinė galimybė vairuotojams. Tačiau tikrovėje situacija yra daug sudėtingesnė. Kad būtų galima kalbėti apie tikrą taupymą – ar tai būtų ekonominis, ar aplinkosauginis – šis procesas turi atitikti tam tikrus kokybinius ir technologinius reikalavimus, – teigia Stanislav Butenko, UAB „CarRecycling” valdybos pirmininkas.

Pagal CLEPA (Europos automobilių tiekėjų asociacijos) ataskaitą, kai kurių komponentų atnaujinimas gali sumažinti CO₂ emisijas net iki 60 proc., palyginti su naujų dalių gamyba. Tačiau toks poveikis pasireiškia tik tada, kai pats procesas yra optimizuotas energijos suvartojimo, transportavimo ir komponentų kokybės aspektais.

– Jei energijos suvartojimas išmontuojant, valant ar transportuojant yra per didelis, atnaujinimas gali pasirodyti mažiau ekologiškas nei naujos dalies pagaminimas. Ypač svarbus vaidmuo tenka atnaujintų elementų patvarumui ir kokybei – dažnesni gedimai ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti didesnę aplinkos taršą, – sako „CarRecycling” vadovas.

Atnaujinimo ekonomika – kada apsimoka?

Finansiniu požiūriu atnaujinimas dažnai laikomas naudingu sprendimu – išlaidos paprastai būna 30–50 proc. mažesnės, palyginti su naujų dalių įsigijimu. Senesnių automobilių savininkams, kuriems neprieinamos naujos dalys, atnaujinimas kartais būna vienintelis protingas pasirinkimas. Kita vertus – šiuolaikiniai elektroniniai komponentai, tokie kaip vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) ar valdymo moduliai, reikalauja precizinių procedūrų, specializuotos įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Jų atveju atnaujinimas gali būti ne tik brangus, bet ir rizikinga, nes klaidos gali lemti netinkamą viso transporto priemonės veikimą.

Standartų trūkumas – didžiausias rinkos iššūkis

Viena pagrindinių atnaujinimo pramonės problemų yra vienodų kokybės standartų trūkumas. Kai dalis įmonių veikia pagal OEM (originalių dalių gamintojų) procedūras, kitos taiko mažos kainos remonto metodus, neatsižvelgdamos į būtinus bandymus ir medžiagas. Tai lemia didžiulius kokybės skirtumus, kurie paveiks naudotojų saugumą ir visos antrinės rinkos įvaizdį.

Pagal 2023 m. CLEPA ataskaitą, atnaujintų dalių rinkos vertė Europos Sąjungoje viršijo 10 mlrd. eurų ir kasmet auga maždaug 6 proc. greičiu. Daugiausiai naudos gauna nepriklausomi autoservisai ir Vidurio ir Rytų Europos vartotojai. Vietinė rinka taip pat sparčiai plėtojasi. Pagal Automobilių perdirbėjų asociacijos duomenis, paklausa atnaujintoms dalims per pastaruosius trejus metus išaugo 24 proc., ypač dyzelinio kuro ir komercinių automobilių segmente.

– Automobilių dalių atnaujinimas gali būti naudingas – tiek piniginei, tiek planetai. Tačiau būtina, kad šis procesas būtų vykdomas kontroliuojamu, skaidriu būdu ir laikantis aukštų kokybės normų. Be to, atnaujinimas tampa tik laikinuoju sprendimu, kuris gali sukelti daugiau problemų nei taupymo. Šiandien atnaujinimas – tai ne tiek būtinybė, kiek sąmoningas pasirinkimas, paremtas duomenimis, o ne intuicija. Tai sprendimas, kuris turėtų atsižvelgti į visą produkto gyvavimo ciklą, jo poveikį aplinkai ir naudotojų saugumą. O galutinis atsakymas į klausimą: ar verta? – visada turėtų priklausyti nuo konkretaus atvejo, – apibendrina Stanislav Butenko, UAB „CarRecycling” valdybos pirmininkas.