Autoservisų darbuotojų atsarginių dalių pasirinkimo kriterijai jau daugelį metų išlieka viena svarbiausių diskusijų temų visoje antrinės rinkos (aftermarket) industrijoje. Naujausias MotoFocus.eu tyrimas, atliktas Vidurio ir Rytų Europos (CEE) šalyse, rodo, kad nepaisant regioninių skirtumų, mechanikai visur vadovaujasi panašiu prioritetų rinkiniu. Sąrašo viršuje nepaliaujamais lieka trys veiksniai…

Kokybė – neginčijamas numeris vienas

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse atsarginių dalių kokybė užima pirmą vietą pasirinkimo kriterijų hierarchijoje. Autoservisams tai yra esminis elementas tiek remonto saugos, tiek atsakomybės galutiniam klientui požiūriu. Svarbu pažymėti, kad kokybės pranašumas kitų kriterijų atžvilgiu yra ryškus ir stabilus – nepriklausomai nuo vietos antrinės rinkos išsivystymo lygio.

Prieinamumas prieš kainą – atkaklus mūšis dėl antros vietos

Daug įdomesnį vaizdą atskleidžia likusių dviejų svarbiausių veiksnių analizė. Prieinamumas ir kaina daugelyje šalių „konkuruoja” dėl antros pozicijos, o jų reikšmė skiriasi priklausomai nuo rinkos. Apskritai CEE regione prieinamumas pasirodo esąs svarbesnis nei kaina. Galimybė užsisakyti tinkamą dalį, trumpas pristatymo laikas ir užsakymo įvykdymo patikimumas autoservisams yra labai svarbūs, ypač augančių klientų lūkesčių dėl remonto terminų kontekste.

Tuo pat metu tyrimas atskleidžia ryškius skirtumus tarp atskirų šalių. Lenkijoje dalių prieinamumas, autoservisų atstovų nuomone, aiškiai sveria daugiau nei kaina, tuo tarpu tokiose rinkose kaip Lietuva, Vengrija, Slovakija ir Čekija kaina išlieka lygiai taip pat svarbi arba net svarbesnė už prieinamumą.

„Labiau išsivysčiusiose automobilių rinkose, ypač tarp sąmoningų, sparčiai augančių servisų savininkų, pastebimas aiškus požiūrio į dalių pirkimą pokytis. Mažiausia kaina tampa vis mažiau svarbiu veiksniu – šiandien mechanikai orientuojasi į kokybę, siekdami išvengti netinkamo remonto rizikos ir nepatenkinto kliento grįžimo su reklamacija. Tai ženklas, kad rinka bręsta, o vairuotojai pradeda vertinti daugiau nei tik pigią paslaugą – pavyzdžiui, tikrumą, kad jų automobilis veiks patikimai ilgesnį laiką.”

Marta Ciesielska, Inter Cars SA Servisų tinklo departamento direktorės pavaduotoja

„Mechanikams augant techniškai ir verslo požiūriu, didėja tokių aspektų kaip patikimumas, pastovi kokybė, techninė pagalba ir pristatymo tikrumas reikšmė. Kaina išlieka svarbi, tačiau nebėra dominuojantis veiksnys – ji užleidžia vietą elementams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje lemia efektyvų serviso darbą ir klientų pasitenkinimą.”

Alfred Franke, MotoFocus.pl grupės prezidentas

Kiti veiksniai, darantys įtaką Europos autoservisų dalių pasirinkimui

Svarbus, nors rečiau išryškinamas pasirinkimo kriterijus yra paties mechaniko asmeninė patirtis. MotoFocus tyrimas rodo, kad visame CEE regione autoservisai iš esmės remiasi praktine patirtimi su konkrečiais prekių ženklais. Neigiami atvejai – pasikartojančios gedimų problemos ar dalių nesuderinamumo klaidos – gali lemti nuolatinį to prekių ženklo atsisakymą ateityje. Pasitikėjimas kuriamas metų metais, o prarandamas dažnai labai greitai.

Įdomus tyrimo pastebėjimas – maža kainų akcijų reikšmė. Beveik visose analizuotose šalyse nuolaidos ir kainų akcijos atsidūrė pasirinkimo kriterijų sąrašo apačioje. Galima daryti išvadą, kad autoservisams stabilios bendradarbiavimo sąlygos yra svarbesnės nei trumpalaikis taupymas. Tai aiškus signalas gamintojams ir distributoriams – ilgalaikė strategija, grindžiama vien kainų akcijomis, neatitinka realių rinkos poreikių.

Nors CEE šalių autoservisai veikia skirtingomis ekonominėmis ir rinkos sąlygomis, jų pirkimo sprendimų pagrindai išlieka stebėtinai vieningi. Kokybė, prieinamumas ir kaina sudaro triadą, apibūdinančią atsarginių dalių pasirinkimą. Skirtumai atsiranda tik jų tarpusavio proporcijose – atspindėdami rinkos brandos lygį ir pačių mechanikų patirtį.

Metodologija

Straipsnio pagrindą sudarantis tyrimas buvo atliktas MotoFocus.eu portalo, naudojant internetinės apklausos metodą (CAWI), tarp automobilių servisų atstovų iš CEE regiono. Apklausoje dalyvavo 2 605 respondentai iš 11 šalių: Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos.