Istoriniame Antverpeno biržos pastate susirinko Europos politiniai lyderiai, pramonės atstovai ir automobilių sektoriaus darbuotojai, kad pateiktų aiškią žinią: Europa praranda savo pramoninę galią. Atleidimai, gamyklų uždarymai ir investicijų nutekėjimas nebėra tik įspėjimas, bet realybė.

Belgijos ministro pirmininko Bart De Wever organizuotame susitikime susirinko ES lyderiai, pramonės atstovai ir 30 šio sektoriaus darbuotojų, kurių darbo vietos šiuo metu yra pavojuje. Kreipimasis buvo skirtas tiesiogiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Žinia buvo paprasta: Europos konkurencingumas turi būti atkurtas greitai ir ryžtingai.

Šimtai tūkstančių darbo vietų pavojuje

Nuo 2024 m. automobilių tiekėjai jau paskelbė apie daugiau nei 100 000 darbo vietų mažinimą. Remiantis Roland Berger analize, jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2030 m. Europos Sąjungoje gali būti pavojuje iki 350 000 darbo vietų.

Europos įmonės dabar konkuruoja su regionais, kurie siūlo mažesnes energijos sąnaudas, mažiau ribojančius reglamentus ir didelę valstybės paramą pramonei. Dėl to gamybos pramonė ES yra struktūriškai silpnesnėje padėtyje. Pramonė įspėja, kad gamybos pajėgumų praradimas reiškia ne tik užimtumo mažėjimą, bet ir visos žemyno mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų bazės silpnėjimą. Vis labiau poliarizuotame pasaulyje pramonė nebėra vien ekonominis klausimas, bet tapo strateginės nepriklausomybės elementu.

Ginčas dėl „europinio“ automobilio apibrėžimo

Vienas iš pagrindinių susitikimo klausimų buvo Europos Komisijos rengiama Pramonės pagreičio akto iniciatyva. Pramonės atstovų nuomone, jos veiksmingumas priklauso nuo tikslaus „europinio produkto“ apibrėžimo. Pramonės pasiūlymas yra toks, kad automobilis turėtų būti laikomas europietišku tik tuo atveju, jei ne mažiau kaip 75 % jo komponentų yra pagaminti ES. Argumentuota, kad tiekėjai sudaro apie 75 % transporto priemonės vertės. Vien tik galutiniam surinkimui skirti dėmesio neužtikrina realios pridėtinės vertės, darbo vietų, mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo.

Svarbu pažymėti, kad pagal pramonės duomenis daugiau kaip 80 proc. dalių, naudojamų šiandien ES pagamintuose automobiliuose, bet kokiu atveju yra pagamintos Europos tiekėjų. Todėl, pramonės nuomone, siūloma riba yra realistiška ir neturėtų lemti kainų didėjimo.

Klimato transformacija ir rinkos realijos

Automobilių dalių gamybos sektorius kasmet investuoja apie 30 mlrd. EUR į mokslinius tyrimus ir plėtrą, todėl jis yra vienas iš pagrindinių ekologiško perėjimo variklių. Tačiau „Deloitte Global Automotive Consumer Study 2026“ duomenys rodo, kad vartotojų preferencijos ne visada atitinka reguliavimo ambicijų tempą.

Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje beveik pusė pirkėjų vis dar renkasi transporto priemones su vidaus degimo varikliais. Tuo pačiu metu hibridiniai automobiliai tampa vis populiaresni, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje. Pramonės nuomone, klimato politika turėtų atsižvelgti į šias realijas ir išlikti technologiniu požiūriu neutrali, atlygindama už faktinį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą, neatsižvelgiant į naudojamą sprendimą.

Laikas sprendimams, o ne deklaracijoms

Susitikime Antverpene buvo aiškiai pabrėžta, kad Europos Komisija imasi veiksmų, tačiau įgyvendinimo tempas yra ypač svarbus. Energijos sąnaudų mažinimas, pernelyg didelės reguliavimo naštos ribojimas ir bendrosios rinkos stiprinimas yra reikalavimai, kuriuos pramonės atstovai nuolat kelia kaip sąlygą konkurencingumui atkurti.

Europos automobilių pramonė šiandien yra lūžio taške. Gamybos pajėgumų išlaikymas yra ne tik ekonomikos augimo, bet ir žemyno technologinio suvereniteto išsaugojimo klausimas. Antverpene buvo aiškiai įspėta, kad jei Europa nori išlikti pasaulinio masto pramonės žaidėja, ji turi pereiti nuo politinių pažadų prie konkrečių ir greitų veiksmų.

Ekspertų ir pramonės rinkos analitikų nuomone, Europa šiuo metu yra kritiniame etape, kai klimato, prekybos ir pramonės politika turi būti suderinta. Tai nėra protekcionizmas, o lygių sąlygų užtikrinimas. Jei ES aiškiai neapibrėš, ką reiškia Europos pridėtinė vertė, ir jos sistemingai neužtikrins, deindustrializacijos procesas gali paspartėti. Artimiausi mėnesiai ir konkretūs veiksmai bus lemiamai svarbūs sprendžiant, ar Europa išlaikys savo gamybos bazę, ar taps už jos ribų sukurtų technologijų rinka , sako Tomasz Bęben, Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas, Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos (CLEPA) valdybos narys.