Aušinimo skysčiai

26 birželio 2013, 22:00

Turbūt kiekvienas, turintis automobilį, yra prisiklausęs nemažai istorijų apie aušinimo skysčius, tačiau tikslią informaciją apie juos žino nedaugelis. Šiame straipsnyje rasite trumpą informaciją apie aušinimo skysčius.

Šiuo metu dauguma aušinimo skysčių ir jų koncentratų gaminama etilenglikolio pagrindu su antikoroziniai priedais. Aušinimo skysčio sudėtyje yra organinių inhibitorių, stabdančių koroziją ir mažinančių kavitalinius procesus, – taip užtikrinama puiki visų aušinimo elementų apsauga. Kavitacija – tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje; burbuliukams sproginėjant iš metalo paviršiaus išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės. Kavitacija dažniausiai pasireiškia ant hidraulinių įtaisų (siurblių, vožtuvų) darbinių paviršių briaunų. Šio ardomojo efekto priežastis – pakylantis slėgis ir aukšta temperatūra.

Kalbant apie aušinimo skysčio koncentratą, būtina pažymėti, kad jį paprastai būtina praskiesti vandeniu, santykis – 50:50, t.y. vienodomis dalimis. Praskiestas neužšals iki – 37 laipsnių temperatūros ir neperkais iki + 100 laipsnių temperatūros. Negalima naudoti neskiesto, nes tai neigiamai paveiks aušinimo sistemą.

Tradiniciai aušinimo skysčiai

Didžiają dalį pastaraisiais metais parduodamų aušinimo skysčių sudarė tradiciniai vadinamieji žali ir mėlyni, paprastai naudojami du metus (paskui ne taip gerai saugo nuo korozijos ir apskritai tampa ne tokie veksmingi). Būtina pažymėti, kad aušinimo skysčio spalva nežymi jo rūšies ir veiksmingumui įtakos neturi, nes spalvą suteikia gamintojų naudojami dažai. Svarbiausia, kas yra aušinimo skysčio sudėtyje. Tradicinių aušinimo skysčių priedus, saugančius nuo korozijos, sudaro silicio, fosforo ir amonio junginiai. Laikui bėgant šie priedai praranda savybę saugoti nuo korozijos, todėl specialistai pataria profilaktiškai kas dvejus metus keisti aušinimo skystį. Aliuminis palyginti greitai koroduoja (rūdija), o daugumos šiuolaikinių automobilių variklių galvutės, radiatoriai ir kiti elementai pagaminti būtent iš aliuminio, todėl laiku pakeitus aušinimo skysti užtikrinama apsauga nuo korozijos.

Aušinimo skystis „Longlife“

Šiuo metu vis daugiau automobilių gamintojų rekomenduoja vietoje tradicinių aušinimo skysčių naudoti būtent „Longlife“. Pavadinimą „Longlife“ į lietuvių kalbą galima išversti kaip „ilgiau veikiantis“. Šis skystis sukurtas JAV, nuo 1995 m. jį pradėjo naudoti amerikietiškų automobilių gigantas, tuo metu pavadintas „General Motors Corporation“. Standartiškai „Longlife“ aušinimo skystis būna raudonos arba oranžinės spalvos, o veiksmingas išlieka daug ilgiau nei tradicinis aušinimo skystis – penkerius metus (arba galima nuvažiuoti 240 000 km). „Longlife“ taip pat gaminamas etilenglikolio pagrindu, tačiau jo sudėtyje esantys priedai, saugantys nuo korozijos, paruošti remiantis naujausia organine technologija, pasaulyje žinoma kaip OAT (Organic Acid Technology). Į lietuvių kalbą tai galima išversti kaip „organinės rūgšties technologija“. Skirtumas tarp tradicinio ir „Longlife“ aušinimo skysčio tas, kad pastarojo sudėtyje – visai kiti nuo korozijos saugantys priedai. Jie veksmingi išlieka ilgiau nei silicio, fosforo ir amonio priedai. „Longlife“ aušinimo skysčio sudėtyje yra organinių rūgščių, užkertančių kelią korozijai, todėl jokiu būdu kartu negalima naudoti tradicinių ir ilgiau veikiančių aušinimo skysčių. „Longlife“ aušinimo skystyje esančios rūgštys reaguoja su tradicinių silicio priedais – taip ne tik sumažėja variklio apsauga nuo korozijos, bet ir suaktyvėja kai kurių aušinimo sistemos mazgų irimas. Būten dėl šios priežasties „General Motors Corporation“ klientai iš 49 JAV valstijų buvo padavę automobilio gamintoją į teismą ir korporacija ieškovams turėjo sumokėti pinigines kompensacijas.

Beja, nors tradicinio aušinimo skysčio negalima maišyti su „Longlife“, tai nereiškia, kad pastarojo nevalia pilti į senesnius automobilius. Prieš keisdami tradicinį aušinimo skystį į „Longlife“, krupščiai išplaukite visą automobilio aušinimo sistemą su specialiomis priemonėmis.

Svarbu žinoti

Labai svarbu atminti, kad aušinimo sistemos apsaugos nuo užšalimo laipsnis neturi visiškai nieko bendro su jos apsaugos nuo korozijos stiprumu. Pamatavus aušinimo skysčio tankį arba patikrinus, ar skystis neužšąla, galima gauti duomenis tik apie aušinimo skysčio apsaugą nuo užsšalimo, tačiau bus visiškai neaišku, kaip veiksmingai saugoma nuo korozijos. Aušinimo skysčio apsaugos nuo korozijos lygio patikrinimas – sudėtingas procesas, jo neįmanoma atlikti buitinėmis sąlygomis. Todėl rekomenduojama kas dvejus ar penkerius metus (priklausomai nuo naudojamo aušinimo skysčio tipo) išplauti aušinimo sistemą ir pakeisti skystį nauju. Tinkamai prižiūrint aušinimo sistemą variklis veiks geriau ir ilgiau. Jei aušinimo skystis keičiamas nereguliariai, ateityje gali sugesti tam tikros variklio dalys, o remontas kainuos tikrai nemažai.

Komentarai

Komentarų nėra. Būkite pirmas!